Labas.
Vienoje programoje išgirdau super klausimą:
– O kokia marža smulkiame versle yra gera?
Nežinojau, ką atsakyt…Žinau tik tai, kokia marža yra bloga.
Taip pat viskas yra ir su klaidomis, suklupimais.Tikiu, kad blogiausias suklupimas yra tas, kuris neįvyko, o klaida blogiausia ta, kuri nepadaryta.Mes visi padarome klaidas tam, kad išmoktume veikti be jų.
Turim tam tikrus lūkesčius, kurių geri yra tie, kuriuos turime sau ir ne tokie geri, kai lūkesčius turime nukreiptus į kitą žmogų.
Dėl to dažniausiai nusivylimo turi tie, kas pervertino savo lūkestį į kitą asmenį.Ir džiugu dėl tų, kurie lūkesčio „taikinį” pakoreguoja ir pirmiausia nukreipia jį į save.Geri klausimai susitikrinti:
– ko aš tikiuosi iš savęs šiame santykyje/projekte?
– kokią kartelę brėžiuosi sau siekiant šio tikslo?
– kaip planuoji elgtis, kai atsitiks … ?
Kai yra toks santykis su savimi – suklupti ir daryti klaidas tampa maloniu eksperimentu.Taip, kartais tie visi malonumai ir kainuoja per brangiai, bet su kiekvienu pakilimu – klaidos kaina mažėja.Nebent tai bus nauja klaida, naujas suklupimas.
Ir dėl to bus galima džiaugtis, nes suklupt naujai, suklupt „į priekį” yra visada geriau, nei ristis atgal.
Viename mokyme išdrįsau sau keltis tikslą planuotis klaidas (fail’us), už kuriuos save pagirsiu ir drąsinsiu veikti labiau.Dabar tai yra planuojama metų „pramoga”.
ir dėl to smagu daryti naujas klaidas, t.y. suklupti ir keltis, t.y. ištaisyti klaidą.
Manau, kad nėra tikslaus skaičiaus, kiek yra OK suklupti, jei veikiant dega akys.
Tikiu, kad visada yra OK’iau padaryti kad ir viena nauja klaida daugiau.
Taip greičiau išmokstama ir paaugama.Na, išskyrus tuos atvejus, kai daroma ta pati klaida. Tada – čia jau pasirinkimas.Lūkestis galėtų būti ir tinkamesnis dėl to 😉
Povilas Petrauskas, MCC
