Sveiki, mielieji,
Kai prieš savaitę Povilas pakvietė mus (savo mokinius) į Skool virtualią bendruomenę (https://www.skool.com/mastering-awareness/about), pagalvojau, kad tai nauja mūsų meistro improvizacija.
Mane žavi asmenybės, kurios geba improvizuoti ir tuo pat metu labai sąmoningai rinktis. Atrodo, kad jų veikla – lyg šokis tarp atsitiktinumo ir aiškaus pasirinkimo.
Povilas pakvietė mus tyrinėti, eksperimentuoti ir dalintis su lengvumu. Tokia laikysena kuria žaidybinę nuotaiką, atveria platesnį mąstymą ir suteikia daugiau drąsos veikti.
Šios būsenos siekiu ir sesijose – auginu savo „vidinį menininką“ – kai spontaniškumas nevirsta chaosu, o koučingo taisyklės netampa varžančios.
Žaidybinė pasaulėžiūra pokalbyje jungia su žmogumi – dingsta hierarchija, lieka bendras patyrimas, smalsumas. Net rimčiausiose situacijose truputis „žaidimo“ sugrąžina žmogiškumą.
Išdrįsdama sąmoningai „pažaisti“ su taisyklėmis, galiu atrasti kažką autentiškai savo. Gal tai – kvietimas? Galbūt šiandien verta ne tik siekti teisingo atsakymo, bet leisti sau eksperimentuoti?
Kartais būtent žaidimas tampa tiesiausiu keliu į ryšį ir naujas galimybes.
O kur Jūs galėtumėte įnešti šiek tiek žaidybiškumo į savo gyvenimą?
Su meile,
Kristina Čiuželienė, ACC
#EsiDaugiau
#CoachingIsMore
